Illustration von zwei Sprechblasen.

Žinių bazė

Kas yra pedofilija? Kas yra hebefilija?

PPedofilija yra sąvoka, vartojama apibūdinti seksualinį potraukį vaikams, kurie dar nėra pasiekę lytinės brandos. Tai reiškia, kad kalbame apie vaikus, kurie neturi gaktos ir (arba) pažastų plaukų, turi mažą vulvą, mažą penį arba mažai išsivysčiusias ar neišsivysčiusias krūtis ir paprastai nėra vyresni nei 11 metų. Žmonės, turintys pedofilinį polinkį, gali jausti seksualinį potraukį mergaičių ir (arba) berniukų kūnams.

Žmonės su hebefiliniu polinkiu jaučia seksualinį potraukį vaikams, kurių kūno raida rodo pirmuosius brendimo požymius (pvz., pradeda augti gaktos ir (arba) pažastų plaukai, vulva yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, varpa ankstyvoje vystymosi stadijoje arba krūtų vystymosi pradžia). Savęs stebėjimo rodikliai gali būti pedofilijos / hebefilijos indikatoriai:

  • seksualinis susijaudinimas stebint ik ibrendimo ir (arba) ankstyvo brendimo vaikus arba kontaktuojant su jais;
  • seksualiai jaudinančios fantazijos, susijusios su vaikais, kurių kūnai atitinka iki brendimo ir (arba) ankstyvo brendimo amžių;
  • seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų naudojimas internete (paprastai vadinamas „vaikų pornografija“).
  • Seksualiniai veiksmai vaikų akivaizdoje arba su vaikais.

Yra asmenų, kurie labai kenčia dėl savo potraukio, sukeliančio kliniškai reikšmingą kančią. Seksualinis susidomėjimas vaikais, turinčiais iki brendimo ar ankstyvo brendimo kūno tipą, nebūtinai reiškia, kad šie žmonės įvykdo seksualinę prievartą arba automatiškai naudoja seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus (vadinamąją vaikų pornografiją) internete. Dėl šios priežasties išsireiškimus "pedofilija" ir "hebefilija" reikia aiškiai atskirti nuo seksualinės prievartos prieš vaikus. Remiantis baudžiamosios teisės normomis, sąvoka „vaikų seksualinė prievarta“ reiškia tik seksualinius veiksmus su vaikais arba įtraukiant vaikus, o pedofilija ir hebefilija apibūdina seksualinį susijaudinimą, susijusį su nepilnamečiais, esančiais iki lytinio brendimo ar ankstyvo brendimo stadijoje.

Kaip nustatoma diagnozė?

Pedofilijos ar hebefilijos diagnozė gali būti nustatyta po išsamaus klinikinio interviu, kurio metu surenkama daug informacijos apie seksualinę patirtį ir elgesį. Šio proceso metu surinkta informacija gali būti papildyta, pavyzdžiui, atskirais klausimynais ir testavimo procedūromis.

Tačiau klausimynai ir testai, atliekami esant probleminiam potraukiui, yra tik papildomi vertinimo procesai ir negali patikimai pakeisti diagnostinio klinikinio interviu.

Norint diagnozuoti „pedofiliją“, turi būti laikomasi tam tikrų kriterijų, nustatytų tarptautiniu mastu pripažintose diagnostikos gairėse. Čia svarbiausias kriterijus yra seksualinis susijaudinimas, atsirandantis dėl vaiko (vaikų), turinčio iki lytinio brendimo ir (arba) ankstyvo brendimo kūno tipą.

Kiek žmonių turi pedofilinį arba hebefilinį potraukį? Kiek iš jų yra moterys?

Esamų tyrimų rezultatai rodo, kad 3-6 proc. vyrų Vokietijoje ir nuo 3 iki 9 procentų vyrų tarptautiniu mastu nurodė turėję seksualinių fantazijų apie ikibrendimo amžiaus vaikus ar bendravimą su jais. Tačiau nėra patikimų duomenų apie tai, kiek tiksliai procentų sudaro žmonės, turintys pedofilinių ar hebefilinių seksualinių polinkių, nes plataus masto epidemiologinių tyrimų šia tema nebuvo atlikta. Vyksta tolesni moksliniai tyrimai.

Remiantis dabartiniais empiriniais duomenimis, manoma, kad paplitimas yra 1 proc. vyrų tarpe.

Remiantis dabartinėmis žiniomis, didžiąją dalį visų pedofilinių ar hebefilinių seksualinių potraukių turi vyrai.

Kriterijai, kurie būtini norint diagnozuoti pedofiliją, yra pagrįsti tarptautiniu mastu pripažintomis diagnostikos gairėmis. Šiuo atveju svarbiausias diagnostikos kriterijus yra suaugusio žmogaus seksualinis susijaudinimas dėl nepilnamečių, turinčių iki lytinio brendimo ir/arba ankstyvo brendimo kūno tipą.

Ar visi asmenys, kurie seksualiai išnaudoja vaikus, yra pedofilai ir/arba hebefilai?

Ne. Galima atskirti asmenis, kuriuos jaudina ikibrendimo ir (arba) ankstyvo brendimo sulaukę vaikai, ir asmenis, kuriuos seksualiai traukia suaugę, bet jie seksualiai išnaudoja vaikus. Pastarųjų nemotyvuoja seksualinis susijaudinimas dėl vaikų, jie tiesiog dažniau prievartauja, priklausomai nuo konteksto.

Ar dėl vaikų pornografijos žiūrėjimo gali padidėti seksualinės prievartos prieš vaikus potraukis?

Dabartinių tyrimų rezultatai neleidžia vienareikšmiškai įvertinti, kokiu mastu seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos vartojimas gali sustiprinti norą patirti praktinį seksualinį kontaktą su vaiku ir (arba) ankstyvuoju paaugliu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vien tokios medžiagos vartojimas yra nusikalstama veika ir yra rimta seksualinės prievartos prieš vaikus forma, susilaikymas nuo seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdinės medžiagos vartojimo yra dar vienas terapinių pastangų tikslas.

Ką reiškia vokiški žodžiai „Hellfeld“ ir „Dunkelfeld“?

Nusikalstamos veikos, kurios viena ar kita forma žinomi teisėsaugai, yra vadinamos nusikaltimais "lengvosiose" srityse, turint galvoje pranešimų pateikimą, parengiamąjį procesą, apkaltinamąjį nuosprendį ir pan. (vok. Hellfeld). Tačiau didelė dalis iš tikrųjų įvykdytų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus nepranešami, jų nefiksuoja teisėsauga, todėl jie nėra įtraukti į jokią nusikalstamumo statistiką. Kriminologijoje ši sritis vadinama „tamsiuoju lauku“ (vok. Dunkelfeld).

Ar siūloma terapija nėra tik būdas apsaugoti nusikaltėlius?

Terapija, siūloma asmenims, turintiems pedofilinį ar hebefilinį seksualinį potraukį, žinantiems savo problemą bei ieškantiems pagalbos, yra skirta užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus ir/arba ankstyvus paauglius bei išvengti seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų žiūrėjimo. Tokiu būdu terapijos programos, tokios kaip prevencinis tinklas „Kein Täter Werden“ (liet. „netapkite nusikaltėliu“) aktyviai prisideda prie vaikų ir ankstyvų paauglių apsaugos, sprendžiant problemą dar prieš vaikams tampant aukomis, taip užkertant kelią pasikartojančiai prievartai ir išvengiant pakartotinio psichologinio traumavimo. „Troubled Desire“ yra internetinė priemonė, kuri negali pakeisti terapinės pagalbos, bet siūlo prieinamą savipagalbos metodą žmonėms, kuriuos seksualiai traukia vaikai.

Kaip veikia terapija?

Terapija dažniausiai remiasi integruotu psichologiniu, seksologiniu ir farmakologiniu požiūriu.

Terapiniai metodai yra orientuoti į tas gyvenimo sritis, kurias tyrimai nustatė kaip turinčias įtakos tolimesnių seksualinių nusikaltimų prevencijai:

  • Motyvacijos nuolat kontroliuoti savo elgesį stiprinimas
  • Resursų stiprinimas
  • Mažinimas rizikos veiksnių, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus ir seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų vartojimu internete. Pavyzdžiui, bendrinės ir seksualinės savireguliacijos mokymas, nuostatų, paremiančių seksualinę prievartą prieš vaikus, pripažinimas ir atsisakymas.
  • Atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas
  • Darbas su savivertės problemomis
  • Gebėjimo valdyti seksualinius impulsus įgijimas, sėkmingai susitvarkant su emocijomis ir problemomis
  • Medikamentinio gydymo svarstymas kaip galimybė sumažinti seksualinį potraukį ir sustiprinti emocinių impulsų kontrolės bei problemų sprendimo mechanizmus.
  • Rizikingų situacijų atpažinimas ir valdymas
  • Socialinių ir pažintinių gebėjimų, reikalingų gyvenimui be seksualinių nusikaltimų, ugdymas
  • Tarpasmeninių santykių įgūdžių tobulinimas (pvz., socialinių tinklų kūrimas ar stabilizavimas; intymumo gebėjimo stiprinimas)
  • Ateities vizijų ir perspektyvų kūrimas
  • t.t.

„Troubled Desire“ internetinis gydymo metodas grindžiamas daugiau nei 10 metų gydymo patirtimi, įgyta Dunkelfeldo prevencijos projekte Berlyne, ir suteikiantis pagrindą savarankiškai valdyti seksualinį potraukį nepilnamečiams.

Kokios yra sėkmingos terapijos sąlygos?

Sėkminga terapija pirmausiai pasiekiama tada, kai terapijos metu ir terapeutai, ir dalyviai atlieka jiems paskirtas užduotis.

Dalyvių atvirumas, nuolatinis dalyvavimas ir atsakomybės už sprendimų priėmimą prisiėmimas turi didelę įtaką terapijos tikslui. Lemiamą reikšmę turi motyvacija nedaryti jokių seksualinių nusikaltimų vaikų atžvilgiu ir nevartoti seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų.

Terapeuto nuomone, terapinio tikslo siekimą skatina paties terapeuto kvalifikacija, susijusi su seksualinių sutrikimų vertinimu ir gydymu bei reguliarios supervizijos.

Ar žmonės, turintys pedofilinį ar hebefilinį polinkį, mano, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos žiūrėjimas yra alternatyva?

Vaikų seksualinės prievartos vaizdų naudojimas (vadinamoji vaikų pornografija) suteikia galimybę patenkinti seksualinius poreikius be tiesioginio fizinio kontakto su vaikais. Vis dėlto dažnai nesuvokiama neatsiejama problema, kad seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų kūrimas ir platinimas priklauso nuo vaizduojamų asmenų seksualinės prievartos. Tai žinodami, kai kurie seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų vartotojai jaučiasi blogai dėl savo elgesio.